- pelčiai
- ×pel̃čiai (brus. пяльцы) sm. pl. (2) Klov, Kč, 1. rėmai (lango, paveikslo ir pan.): Jūsų langų pėlčiai išpuvę Vel. Pel̃čiuose laikosi lango stiklai Vs. Čiurlionies paveikslai – tai į pelčius suimta legenda LzP. 2. Lp, Bgs pintinės griaučiai: Sulenkit man lankus ir sudėkit pelčiùs, tai paskui ir aš galėsiu išpint karklų sluoksniais Sn. 3. NdŽ spręstuvai.
Dictionary of the Lithuanian Language.